- kėzlinti
- kė̃zlinti, -ina, -ino intr. K.Būg pamažu, krypuojant eiti, kėšinti, keverzoti: Led ką kė̃zlina per velėnas Ds. Še buvai, te buvai – kė̃zlink namo gultų Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kėžlinti — kė̃žlinti ( yti Skr), ina, ino Vlkv žr. kėžlinti: Ežys į parugę kė̃žlina Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
pakėžlinti — pakė̃žlinti intr. įstengti kėžlinti: Tu vos koja už kojos bepakėžlini Krtn. kėžlinti; atkėžlinti; pakėžlinti … Dictionary of the Lithuanian Language
atkėzlinti — atkė̃zlinti intr. ateiti, atkeverzoti: Vaikas jau per visą gryčią atkė̃zlino Ds. kėzlinti; atkėzlinti; iškėzlinti; nukėzlinti; prikėzlinti … Dictionary of the Lithuanian Language
atkėžlinti — atkė̃žlinti tr. atkišti, atstatyti į priekį: Ko čia dabar tas kojas taip atkėžlinai? Jnš. kėžlinti; atkėžlinti; pakėžlinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškėzlinti — iškė̃zlinti intr. išeiti, iškeverzoti iš vidaus: Vaikas oran dar neiškė̃zlina Ds. kėzlinti; atkėzlinti; iškėzlinti; nukėzlinti; prikėzlinti … Dictionary of the Lithuanian Language
kėzlinėti — kėzlinėti, ėja, ėjo iter. kėzlinti: Kėzlinėja kaip girtas Ds. Iš po ligos tik ką kėzlinėja Ds. Mano vaikelis dar prieš metus pradėjo kėzlinėti Sdk … Dictionary of the Lithuanian Language
kėzloti — kėzloti, oja, ojo Jž žr. kėzlinti: Anas senis kėzloja kaip supančiotas arklys Užp. Kur kėzloji per užsėtą dirvą? Ldk. Kas ten toks kėzloja taip išsikėtęs? Kkl … Dictionary of the Lithuanian Language
kėznoti — kėznoti, oja, ojo 1. žr. kėzlinti: Kėznoja jau ir mano vaikas Ds. 2. refl. skleistis, augti į viršų, kesnotis: Kano viralinėj žemėj ar bus bulvių, tik bulvieniuos kėznojasi Ds. kėznoti; išsikėznoti … Dictionary of the Lithuanian Language
kėzoti — 2 kėzoti, oja, ojo intr. pamažu eiti, kėzlinti: Rytą tas senis ir vėl kėzoja [v]andenio Ob. Taip šlapios dirvos, ė Girgždys ut kad kėzoja per ką tik pasėtus rugius Rk. Kur tu kėzoji per laukus? Ds. Nu, jau gana tau kėzoti, pradėk gražiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėžinti — kė̃žinti ( yti, Skr), ina, ino K.Būg, Kv, Tv žr. kėzlinti: Kur kė̃žini, seni, ar negali riogsoti namie? Skr. Judykis, ko kė̃žini kaip viendienis ėrytis? Trg. Gatvėse nebepamatysi iš lėto kėžinančio žmogaus rš. Rytoj kėžinsiu namo Dkšt … Dictionary of the Lithuanian Language